nuremplėti
nuremplėti
1. žr. nurempėti 1: Apie jų sodybas augo ir stovėjo seni nuremplėję, bet jau žmonių rankų sodinti medžiai I.Simon. | Ta lydeka yra visai nūremplėjusi (sena, kieta) Prk.
\
remplėti; nuremplėti
Dictionary of the Lithuanian Language.